Naujienos

JUOKAS? JUOKAS!

Psichologai sako, kad juokas turi daugybę naudų, nepriklausomai nuo to, kokia buvo juoko kilmė (Fry, 1994).
Medicinos įstaigos įtraukia į savo gydymo programas “juoko metodus”, pavyzdžiui, gydytojai-klounai, juoko kambariai, juoko joga ir pan. Porų konsultantai pastebi, kad jumoro jausmas poroje yra sėkmingo konsultavimo prielaida. Kodėl?
Nes juokas  yra puikus būdas paleisti nerimo, baimės, gėdos, įtampos jausmus. Jis padidina mūsų atsparumą stresui ir pagerina mūsų bendrą fizinę ir emocinę būklę. L.Berk ir S.Tan (Kalifornijos Loma Linda Universitetas) pateikiamais tyrimų duomenis, juokas atpalaiduoja kūną (iki 45 minučių išlaiko raumenų atsipalaidavimą), sumažina įtampą ir stresą (apie 40 proc. sumažina streso hormonų lygį). Juokas stiprina imuninę sistemą, pagerina kraujotaką ir tuo pačiu – sumažina kraujo spaudimą bei širdies ligų riziką. Sumažina skausmą ir sudegina tam tikrą kiekį kalorijų :). 
Juokas padeda stiprinti ryšį su kitais žmonėmis, nes kuria bendrumo jausmą, įneša daugiau nuoširdumo ir kuklumo į mūsų santykius.
Kūrybinės industrijos naudoja juoką kaip priemonę kūrybiškumui skatinti. Šviesiausi pasaulio protai dažniausiai yra ir gerą jumoro jausmą turintys žmonės. Kodėl? Nes kūrybiškas, inovatyvus mąstymas yra netradicinis, nedogmatinis. O juokas taip pat  dažniausiai gimsta iš netikėto sugretinimo, pasakojimo posūkio, kuris leidžia situaciją pamatyti nauju kampu.
Net tokiose rimtose profesijose, kaip Oro pajėgos, pasak tyrėjų, viena labiausiai vertinamų lyderystės kompetencijų yra jumoro jausmas (Taylor&Brown, 1999).
Galiausiai – žmogus yra vienintelė būtybė žemėje, kuri turi gebėjimą juoktis.

Gera naujiena -  jumoro jausmas yra lavinamas dalykas.
Tad pasidalinsime keletu idėjų.

Šypsena. Priminsime seną kaip pasaulis patarimą - šypsokimės. Net ir netikra šypsena atpalaiduoja endorfinus. Dažnai ji perauga į tikrą šypseną, o kartais ir į juoką. Be to, šypsena sukuria pozityvų kontaktą su aplinkiniais, o tuo pačiu padidina tikimybę patirti smagią bendravimo akimirką.

„Nekurkime dramos“.  „O dieve, iš kur tiek mašinų!“ – na taip, žmonės gatvėse važinėja automobiliais.  „Negaliu patikėti – ir vėl lyja!!!“ – taip, rudenį gana dažnas reiškinys :)  „Vakare būsiu negyvas“ – kenčiu iš anksto. Atpažinkime kaip savo komentarais, tonu ir rimtu veidu kuriame dramą jokiai dramai neįvykus.

Tegu ta diena būna šiandien – arba „juokingoji” tragedijos pusė. Vieną dieną šiandienos sunkumai mums gali pasirodyti juokingi. Tai padarykime, kad ta diena būtų šiandien.  „Corona pokštai“ parodo mums juokingąją šiandienos karantino dalį. Tą galime padaryti ir patys. Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kas juokinga buvo sudėtingame dalykiniame on-line susirinkime ir pan. Tikėtina, kad tikrai buvo :).

“Ekstremalus vaizdinys”. Tai metodas, kai nepalankioje situacijose panaudojame jumorą, sutirštindami situaciją iki absurdiškumo. Pavyzdžiui, labai ilgai sėdėdami transporto kamštyje, galime įsivaizduoti, kad praeis valandos, dienos, draugai užsuks mūsų aplankyti, čia švęsime gimtadienį …  

“Žvilgsnis iš šalies”. Kai esame sunkioje situacijoje, mus “užpila” emocijos, pasijuntame bejėgiai, sugniuždyti, ar apimti panikos. Gebėjimas  “atsitraukti”, pažiūrėti į situaciją "iš balkono”, kaip „stebėjimo kamerai ant sienos” leidžia pamatyti situaciją kitu kampu, tapti objektyvesniu, ne tokiu emociškai įsitraukusiu ir pažeidžiamu. Pavyzdžiui, karantino metu vaikštau po prekybos centrą, bijodamas kiekvieno artėjančio žmogaus ar paliesti produktus lentynoje. Tuomet vaizduotėje pasitraukiu nuo „emociškai įkrautos“ būsenos ir pamatau save iš šono, vaikščiojantį kaip minų lauke. Trupučiuką juokingumo tame galiu pamatyti ir atsipalaiduoti, o tada  perjungti kamerą į naują vaizdinį – žmogų, tiesiog apsiperkantį pagal paprastas nesudėtingas rekomendacijas – rankų dezinfekcija, kaukė, pirštinės, atstumas, atsiskaitymas kortele – nesudėtingas saugus procesas, kuriame nelieka vietos panikai.

Draugai (ypač tie, kurie turi gerą humoro jausmą). Kalbėkime apie savo iššūkius ir bėdas su žmonėmis, kurie gali kitaip ir su jumoru pažvelgti į procesą. Jeigu tie draugai nėra pasiekiami, įsivaizduokime būsimą/ galimą pokalbį. Arba pasidalinkime su draugais atrasta “juokingąja” istorijos puse ir kartu pasijuokime.  Valgymo kartu tradicija (su draugais, šeima) yra vienas geriausių vietų, kur galime tai padaryti.

Sužaidybinimas arba tiesiog žaidimas. Nemalonios situacijos, kurios kartojasi, ir kurių negalite kontroliuoti, gali būti panaudotos “žaidimui”. Pavyzdžiui, kiek kartų per dieną sutriks ryšys, ar paskambins piktas klientas. Toks žaidimo elementas pakeičia santykį su erzinančiu reiškiniu. Ir tiesiog žaiskime – patys, su draugais, su vaikais, su kaimynais.

Juokingos knygos, filmai ir laidos. Juose mes randame universalias problemas, parodytas su jumoru :)

Nuotrauka: Augusto Didžgalvio fotografija