APIE DŽIAUGSMĄ ORGANIZACIJOJE

Ar darbas gali būti smagi vieta? Ar darbas turi būti smagi vieta? TAIP.
Kodėl?
Pradėkime nuo džiaugsmo funkcijos. Yra mažiausiai 4 priežastys, kodėl darbas turi būti smagi vieta.
Pirmiausia – tai žmogiška. Humoras, bendras juokas, džiaugsmas yra svarbi bendravimo dalis. Anksčiau vyravęs mechanistinis vadybinis požiūris - „į darbą „atsineši“ protą, o emocijas, asmeninius poreikius ir kitus „nerimtus“ dalykus palieki namie“, yra veikiau teorinė idėja, nei praktiškai įgyvendinamas dalykas, nes žmogus negali mechaniškai „atsijungti“ nuo jausmų ar poreikių. Šiandien vadybos idėjos akcentuoja visuminį žmogaus priėmimą (wholesness). Emocijos ir intuicija matomos kaip svarbūs veiklos komponentai, įmonės domisi ir vertina žmonių interesus (pvz. savanorystė, augintiniai darbe), o emocinė kompetencija tampa ne mažiau svarbia nei racionalusis intelektas ar techniniai įgūdžiai.
Antra paskata įsileisti džiaugsmą į organizaciją yra tai, kad džiaugtis sveika. Lee Berk ir Stanley Tan, (Kalifornijos Loma Linda Universitetas) pateikiamais tyrimų duomenis, juokas atpalaiduoja kūną (iki 45 minučių išlaiko raumenų atsipalaidavimą), sumažina įtampą ir stresą (apie 40 proc. sumažina streso hormonų lygį). Stiprina imuninę sistemą, pagerina kraujotaką ir tuo pačiu – sumažina kraujo spaudimą bei širdies ligų riziką. Sumažina skausmą ir sudegina tam tikrą kiekį kalorijų :).
Trečioji priežastis – džiaugsmas yra geidžiamas. Darbdavių patrauklumo tyrimai parodė, kad geidžiamos darbo vietos yra apibūdinamos kaip tos, kur yra galimybė džiaugtis, atsipalaiduoti, o bendravimas yra draugiškas ir pozityvus.
Galiausiai – džiaugsmas organizacijoje praktiškai naudingas. Džiaugsmas sukuria prielaidas geriems santykiams ir motyvuoja. Džiaugsmas yra būtina sąlyga kūrybiškumui, nes įtampa, nuobodulys ir komformizmas nėra kūrybiškumo draugai. Pasak 2004 Gallup atlikto daugiau nei 4 mln darbuotojų tyrimo, pozityvi atmosfera ir paskatinimas tiesiogiai koreliuoja su veiklos rezultatų pagerėjimu, didesniu lojalumu, geresniu komandiniu darbu ir geresnėmis nuostatomis klientų atžvilgiu, kas paslaugų sektoriuje tai pagrindinė organizacijų siūloma vertė. Psichologai S.Lyubomirski, L.Kind ir E. Diener tyrimai parodė, kad laimė ir sėkmė turi abipusį poveikį. Ne tik sėkmė sukelia laimės pojūtį, bet ir laimingumo išgyvenimas padeda veikti geriau ir pasiekti sėkmę.

Kaip? Kaip sukurti daugiau džiaugsmo? Kaip ir daugelyje kitų sričių, pokytis prasideda tuomet, kai norime ir galime :)
“Norime” reiškia pozityvias nuostatas. Mes galime pasirinkti, ar rūpinsimės savo ir kitų gera savijauta. Cituojant JAV prezidentą J. Kenedį “BVP matuoja viską, išskyrus tai, kas daro mūsų gyvenimą vertingu”. Butano karalius buvo pirmasis, kuris nusprendė, kad jo šaliai svarbus Laimės indeksas, kuris matuoja pasitenkinimą gyvenimu ir optimizmą, sveikatingumo, kultūros, bendruomenės stiprumo ir kitus gyvenimo kokybės kriterijus. Šiandien laimės indeksą matuoja jau 40 valstybių. Organizacijose taip pat galime kalbėtis ir susitarti apie tai, kokios kultūros norime, kas mums teikia džiaugsmą, kas gali padaryti buvimą darbe prasmingu, įdomiu ir maloniu.
„Galime“ reiškia, kad mes turime konkrečių įgūdžių ir praktikų, kurios padeda puoselėti pozityvumo kultūrą ir jaustis laimingu. Pasak tyrimų, žmonių patiriama laimė 4 kartus dažniau susijusi su kryptingais veiksmais, nei su išorinėmis aplinkybėmis. Asmeniniame lygmenyje S.Lubomirsky siūlo išmokti padėkoti, atleisti, puoselėti ryšius, „gaudyti“ kasdienes malonias akimirkas, daryti gerus darbus, vengti socialinių palyginimų ir pan. Organizacijose visa tai taip pat tinka.
Taip pat gali būti naudojamos ir konkrečios praktikos – pavyzdžiui, pastaruoju metu stipriai išpopuliarėjęs žaidybinimo (gamification) principas. Greta to, kad žaidimai suteikia teigiamų emocijų, jie išlaisvina kūrybiškumą, ugdo greitą strateginį mąstymą, skatina imtis veiksmų, ugdo pasitikėjimą savimi, komunikacijos ir veikimo komandoje gebėjimus.
Pasitenkinimą darbu ir pozityvią atmosferą galime pasiekti ir darbuotojų įgalinimo (empowerment) praktikų dėka. Galimybė patiems darbuotojams kelti tikslus, dalyvauti reikšmingų sprendimų priėmime, teikti grįžtamąjį ryšį vadovams, matyti savo indėlį ir poveikį organizacijos veiklai yra abipusiai naudingos vadybinės praktikos.
Jei esate vadovas, prisiminkite, kad kultūra prasideda nuo jūsų. Tačiau nepamirškite, kad vadovas nėra burtininkas ar Kalėdų senelis. Jūs galite pasiūlyti susitarti dėl taisyklių (kas mūsų organizacijoje priimtina – ne), konkrečių praktikų (paskatinimui, neformaliam bendravimui, atvirumui, rezultatams pažymėti), kalbėti su kiekvienu žmogumi ir komanda apie tai, kas teiktų didesnį pasitenkinimą darbu. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo bendrų pastangų.